Prie Baltijos – už Lietuvos

Balandžio 26-28 d. pusšimtis Lietuvos mokyklų bibliotekininkų lankėsi Švedijoje.

Kelionę organizavo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekininkė Vida Gudelienė. Edukacinės išvykos-seminaro „Prie Baltijos - už Lietuvos" idėją palaikė Lietuvos mokyklų bibliotekininkų asociacija. Kelionėje dalyvavo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė, žinomas vaikų literatūros specialistas profesorius Kęstutis Urba, respublikos mokyklų bibliotekininkų asociacijos vadovė Žaneta Pratusevičienė. Išvyka buvo skirta Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti. Kelionės tikslas - bendruomeniškumo stiprinimas tarp Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų. Trijų dienų išvykos metu buvo siekiama geriau pažinti Švedijos gamtą ir kultūrą, aptarti bibliotekų pasaulio naujienas, pasidalyti gerąja darbo patirtimi.

 

 

Balandžio 26–28 d. pusšimtis Lietuvos mokyklų bibliotekininkų lankėsi Švedijoje.

Kelionę organizavo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos bibliotekininkė Vida Gudelienė. Edukacinės išvykos-seminaro „Prie Baltijos – už Lietuvos“ idėją palaikė Lietuvos mokyklų bibliotekininkų asociacija. Kelionėje dalyvavo Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento direktorė Aldona Augustaitienė, žinomas vaikų literatūros specialistas profesorius Kęstutis Urba, respublikos mokyklų bibliotekininkų asociacijos vadovė Žaneta Pratusevičienė. Išvyka buvo skirta Lietuvos nacionalinei bibliotekų savaitei paminėti. Kelionės tikslas – bendruomeniškumo stiprinimas tarp Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų. Trijų dienų išvykos metu buvo siekiama geriau pažinti Švedijos gamtą ir kultūrą, aptarti bibliotekų pasaulio naujienas, pasidalyti gerąja darbo patirtimi.

Į V. Gudelienės kvietimą atsiliepė vienuolikos rajonų mokyklų bibliotekininkai, atstovaujantys visai geografinei Lietuvai. Keliauti pasiryžo ne tik molėtiškiai, ukmergiškiai ar anykštėnai, bet net alytiškiai ir šakiečiai...

V. Gudelienė turi didelę edukacinių kelionių su mokiniais patirtį, tad pasistengė, kad ir šioje kolegų išvykoje racionaliai ir intensyviai būtų išnaudota kiekviena kelionės akimirka. Visi keliautojai gavo išsamią kelionės programą, kurios buvo laikomasi minučių tikslumu.

Vandens kelias į Švediją, kaip žinia, prasideda Rygos uoste. O štai 210 kilometrų atkarpa Utena–Ryga ir Ryga–Utena buvo išnaudota rimtoms dalykinėms ir metodinėms kalboms, literatūros jubiliejų paminėjimams.

V. Gudelienė į kelionę pasikvietė keletą patikimų talkininkų. Kad kelias į Rygą neprailgtų, uteniškė istorikė Birutė Kairienė bendrakeleiviams papasakojo apie Lietuvos ir Švedijos istorines sąsajas, apie tai, kad Stokholme privalu pamatyti viešbutį „GrandHotel“, kuriame 1917 m. spalio 18 d. prasidėjo lietuvių konferencija, pripažinusi Lietuvos Tarybą aukščiausiu lietuvių tautos organu. Ji priminė apie Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimo laikotarpį Stokholme. Profesorius K. Urba, parašęs daktaro disertaciją apie Astridos Lindgren kūrybą, pasakojo apie savo pažintį su garsiąja vaikų rašytoja, komentavo jos kūrybinį palikimą.

Prieš sėsdami į kruizinį keltą „Romantika“, bibliotekininkai suspėjo Rygoje aplankyti Latvijos Nacionalinę biblioteką. Taip jau sutapo, kad čia vyko Latgalės regiono etnografijos dienos. O kuri moteris gali abejingai praeiti pro audinių raštus ir spalvas...

Baltija buvo svetingai rami, žadėjo gražų saulėtekį. Švedijos krantasnušvito nuostabiais salų archipelago vaizdais... Stokholmas pasitiko puikiu oru ir žydinčiomis sakuromis... Stokholmas laikomas viena gražiausių sostinių pasaulyje. Miestas, išsidėstęs ant 14 salų, kurias jungia 57 tiltai, dar vadinamas Šiaurės Venecija, skaičiuoja daugiau kaip pusaštunto šimto metų istoriją. Stokholmo senamiestis – didžiausias ir geriausiai išsilaikęs viduramžių miesto centras Europoje. Ką galima didžiausiame Skandinavijos mieste nuveikti per pusdienį? Paplaukioti po Stokholmą laiveliu. Pasivaikščioti prie Karalių rūmų. Aplankyti „Vaza“ laivo muziejų, Nacionalinį muziejų ar Astridos Lindgren pramogų parką. Jie greta. Daugelis suspėjo aplankyti du muziejus iš trijų išvardytų. Žinoma, Astridos Lindgren pramogų parkas visus nukėlė į stulbinantį nuotykių pasaulį.

„Esu sužavėta rodomu dėmesiu vaikams, jų pasaulio suvokimu per autentišką aplinką, daiktus, – įspūdžiais dalijosi Lina Motiekienė iš Alytaus Jotvingių gimnazijos. – Per knygų pažinimo procesą sukomponuota stebėtinai patraukli šeimų laisvalaikio erdvė. Nesunku suprasti, kodėl šioje šalyje tokie aukšti skaitomumo rodikliai.“

Vėl keltas. Kultūrinė programa. Sakoma, kad švediški pusryčiai – geriausias dalykas, ką išrado švedai... Po gerų pusryčių kelto restorane vienas malonumas pasileisti į dviejų valandų apžvalginę ekskursiją po Rygą atviru autobusu ir laimėti refleksiją-protmūšį „Švedija – kultūra, istorija, gamta“, kurį organizavo nepavargstanti kelionės vadovė. O po to – vėl literatūros naujienos.

Artėjome prie Lietuvos. Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijos bibliotekininkė Reda Kiselytė pasakojo, kokia unikali kolekcija saugoma ir puoselėjama mokyklos bibliotekoje. Utena pasitiko šventiniu šurmuliu. Kelionės gido mikrofoną perėmė Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos lituanistas Romualdas Baura ir priminė, kad Utena, kaip ir visi Lietuvos didmiesčiai, švenčia Atvelykį. Dar pridūrė, kad džiūgauti nėra ko, nes kelionė baigsis kapinėse... Ir tikrai. Kai Utenos senosiose kapinėse, aplankę poetų Karolinos Praniauskaitės ir Alfonso Nykos-Niliūno kapavietes, pasukome vartų link, bažnyčios varpai pašaukė vakarinių mišių... V.Gudelienė tada pusbalsiu atsiduso, kad vėluojame dvi minutes... Štai tokie galėtų būti trumpos savaitgalio kelionės štrichai... Pamatyti visada smagiau, negu perskaityti arba išgirsti.

Algimantas Siaurusaitis

Apmąstymai. Iš Švedijos sugrįžus...

 

Gimnazijos biblioteka įkurta 1996 m. Biblioteka užima 100 kv.m., skaitykla 196,84 kv.m., individuolaus darbo skaitykla 32,40 kv.m. ir kompiuterinė skaitykla 50 kv.m. Visa tai ir sudaro gimnazijos informacinį centrą. Gimnazijos moksleiviai ir mokytojai yra šio informacinio centro skaitytojai ir lankytojai. Bibliotekos fondą sudaro apie 11260 egzempliorių informacinės literatūros ir apie 14000 egzempliorių vadovėlių. Bibliotekos fondo apskaita kompiuterizuota. Mokyklos bendruomenės nariai turi galimybę naudotis kompiuterio, interneto, skenerio, spalvoto ir nespalvoto spausdintuvo paslaugomis. (plačiau)

Darbo laikas

	PIRMADIENIS	8:00 - 13:30
	ANTRADIENIS	7:30 - 17:00
	TREČIADIENIS	7:30 - 15:00
	KETVIRTADIENIS	7:30 - 15:00
	PENKTADIENIS	7:30 - 15:00

Archyvas

2008-2009 m. m.2009-2010 m. m.2010-2011 m. m.
2011-2012 m. m.2012-2013 m. m.2013-2014 m. m.
2014-2015 m. m.2015-2016 m. m.2016-2017 m. m.
2017-2018 m. m.2018-2019 m. m.2019-2020 m. m.

Apklausa

Bibliotekos darbuotojos nori gauti atsakymus dėl aptarnavimo kokybės. Gauti duomenys bus apibendrinti ir paskelbti mokyklos spaudoje. Anketa anoniminė. Dėkojame.