Namams - arklys, delnams - tautinė juosta
Lapkričio 24 dieną Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją aplankė garsus Lietuvos etnologas, gamtos mokslų daktaras ir proistorikas Libertas Klimka. Išvardinti "titulai" neatspindi net pusės svarbių Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesoriaus nuopelnų, todėl kandusis gripas, siaučiantis Utenoje, ponui Libertui - vieni niekai. Verta pridurti, jog šis svečias yra netradicinų mokslo šakų kaip etnokosmologija pradininkas Lietuvoje. Taigi, koks Liberto Klimkos vizito tikslas ir kuo buvome nustebinti?
Būtina priminti, jog Adolfo Šapokos gimnazija jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektą "Pilietiškumo Akademija". Pedagogai tiki, jog "šapokiukai" tikrai pagilins žinias apie pareigą valstybei dalyvaudami debatuose, integruotose mokytojo S. Eitminavičiaus pamokose bei garbių svečių paskaitose. Būtent pastaruoju būdu Šapokos gimnazijai duoklę atidavė profesorius Libertas Klimka. Pagrindinis tikslas – atskleisti lietuviškos kulturos unikalumą bei pristatyti knygą "Tautos keliu". Pradėkime pamoką!Vietas gimnazijos skaitykloje užėmė dviejų antrųjų klasių mokiniai. Po trumpo įžanginio žodžio profesorius uždavė klausimą, kuo mes, lietuvaičiai, išskirtume savo šalį kitų tarpe? Nuskambėjus keliems ne itin rišliems atsakymams, Libertas Klimka pabrėžė laisvės meilę. Teiginį lydėjo glaustas, tačiau taiklus pasakojimas apie gynybinių piliakalnių gausą. Sunku patikėti, jog Lietuvos teritorijoje aptikta beveik 900 "rankų darbo" kalnų, kurių pagalba senieji gyventojai gynėsi nuo aršių priešų. Beje, turistams arba gamtą mylintiems paklydėliams verta prisimti, jog šalis nestokoja dar neatrastų, tankmėse glūdinčių piliakalnių! Kitas pastebėjimas – lietuvių tautos pagarba žirgams.Mūsų senoliai rengdavo pilkapius, skirtus kritusiems žirgams. Raitelio draugas buvo laidojamas kartu su žąslais ir kita neatsiejama atributika. Kalbėdamas apie žirgus, profesorius Klimka paminėjo tik Lietuvai būdingą jų veislę – Žemaitukus. Šie iš laukinių tarpanų išsivystę kresni ristūnai lietuviams svariai padėjo kovų už laisvę metu bei atkreipė užsienio žirgynų dėmesį.Netrukus proistorikas Klimka pažintį su valstybės ypatumais perkėlė į vėlesnius laikus. Išties ryškus dokumentas LDK istorijoje - Lietuvos statutas. Jis buvo paremtas tautiečių dorovinėmis vertybėmis, todėl iki pat 1840 metų pavyzdingai apibrėžė LDK teisinės sistemos pagrindą. Netrukus mokiniai prisiminė 1773 metais ATR įsteigtą pirmąją pasaulyje švietimo sistemą – "Edukacinę komisiją". Už Lietuvos studentus buvo atsakingas Vilniaus universitetas: atsirado galimybė įgyti ne tik teorinių bet ir praktinių verslumo, ekonomikos žinių. Tęsdamas šneką apie švietimą, profesorius Libertas supažindino su Martynu Smigleckiu. Šis Vilniaus universiteto profesorius XVII amžiuje išgarsėjo visoje Europoje, parašęs itin informatyvų Logikos vadovėlį, kurį Oksforde perleido net tris kartus. Veikalas per visą XVII amžių išpopuliarėjo daugelyje katalikiškų ir protestantiškų universitetų. Taigi, Lietuva nuo seno įrodinėjo, jog mokslas – gyvenimo šviesa.Antrąją pilietiškumo pamokos dalį ponas Libertas Klimka pakreipė kiek kita linkme. Akcentas – Lietuvos gyventojų etniniai skirtumai bei ypatybės. Daug pasaulio valstybių skirstomos į regionus, tačiau jų savitumas Lietuvoje itin ryškus. Paskaitos dalyviams įsiminė profesoriaus pasakojimas apie Dzūkijoje audžiamas tautines juostas. Pastarosios įšsiskiria ryškumu, kuris byloja apie spalvinį lietuvių tautos skonį. Labiausiai juostose puoselėjami ornamentai, kuriuos tiksliai tradiciškai interpretuoti – nelengva užduotėlė. Libertas Klimka nepamiršo ir Aukštaičių: regione vyravusios daugiabalsės sutartinės ir šiandien džiugina folkloro mylėtojų širdis. Visgi profesorius apgailestavo, jog beveik neliko žmonių, gebančių laisvai traukti sutartines. Būtina paminėti lietuviškus kryžius. Senieji tautodailinkai, nenaudodami bažnytinių elementų, juos dakoravo savaip ir teikė užuominas į metų laikus, religines šventes ar dangaus kūnus, kurdami savotišką religinę išraišką. Kita jau senovėje paplitusi krašto vertybė – vėtrungės. Toks vėjarodis ne tik padėjo nustatyti siaučiančio vėjo kryptį, bet ir puoselėjo ūkį. Marga vėtrungių puošyba dažnai išduodavo apie ūkininko turtą bei derlių. Pamokai artėjant prie pabaigos, Libertas Klimka pabrėžė išskirtinį lietuviškų margučių puošnumą. Nors daugelis tautų pasuko link įprasto dekoro, lietuviai ir šiandien naudoja archajiškus ornamentus, simbolizuojančius gyvybę, pasaulio gimimą.Taigi, profesoriaus Liberto Klimkos dėka prisiminėme, jog Lietuva garsėja ne tik ežerais ar kuriozais tarp politikų, bet ir giliomis tradicijomis bei reikšmingais istoriniais įvykiais. Už prasmingą valandą proistoriko kaklą papuošė išliaupsinta tautinė juostą, o netrukus į skaityklą buvo įneštas gardus pyragas. Profesorius, savo ruožtu, Adolfo Šapokos gimnazijai padovanojo paties parašytą knygą "Tautos keliu” bei kitos vertingos folklorinės literatūros. Šie mainai padėjo tašką puikiai pilietiškumo pamokai. Dėkojame profesoriui Klimkai, linkime ir toliau įnirtingai kopti į lietuvių kultūros pažinimo kalną!Ovidijus Stauskas
Darbo laikas
 |
PIRMADIENIS |
8:00 - 13:30 |
|
ANTRADIENIS |
7:30 - 17:00 |
|
TREČIADIENIS |
7:30 - 15:00 |
|
KETVIRTADIENIS |
7:30 - 15:00 |
|
PENKTADIENIS |
7:30 - 15:00 |
Archyvas
2008-2009 m. m.2011-2012 m. m.
2014-2015 m. m.
Apklausa
Bibliotekos darbuotojos nori gauti atsakymus dėl aptarnavimo kokybės. Gauti duomenys bus apibendrinti ir paskelbti mokyklos spaudoje. Anketa anoniminė. Dėkojame.Susirask pats! (beta)
Autorius: Knygos pavadinimas: Ieškoti!
Įrašykite užklausas ir spauskite Ieškoti!
