Namams - arklys, delnams - tautinė juosta

Lapkričio 24 dieną Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją aplankė garsus Lietuvos etnologas, gamtos mokslų daktaras ir proistorikas Libertas Klimka. Išvardinti "titulai" neatspindi net pusės svarbių Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesoriaus nuopelnų, todėl kandusis gripas, siaučiantis Utenoje, ponui Libertui - vieni niekai. Verta pridurti, jog šis svečias yra netradicinų mokslo šakų kaip etnokosmologija pradininkas Lietuvoje. Taigi, koks Liberto Klimkos vizito tikslas ir kuo buvome nustebinti?
Būtina priminti, jog Adolfo Šapokos gimnazija jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektą "Pilietiškumo Akademija". Pedagogai tiki, jog "šapokiukai" tikrai pagilins žinias apie pareigą valstybei dalyvaudami debatuose, integruotose mokytojo S. Eitminavičiaus pamokose bei garbių svečių paskaitose. Būtent pastaruoju būdu Šapokos gimnazijai duoklę atidavė profesorius Libertas Klimka. Pagrindinis tikslas – atskleisti lietuviškos kulturos unikalumą bei pristatyti knygą "Tautos keliu". Pradėkime pamoką!

Vietas gimnazijos skaitykloje užėmė dviejų antrųjų klasių mokiniai. Po trumpo įžanginio žodžio profesorius uždavė klausimą, kuo mes, lietuvaičiai, išskirtume savo šalį kitų tarpe? Nuskambėjus keliems ne itin rišliems atsakymams, Libertas Klimka pabrėžė laisvės meilę. Teiginį lydėjo glaustas, tačiau taiklus pasakojimas apie gynybinių piliakalnių gausą. Sunku patikėti, jog Lietuvos teritorijoje aptikta beveik 900 "rankų darbo" kalnų, kurių pagalba senieji gyventojai gynėsi nuo aršių priešų. Beje, turistams arba gamtą mylintiems paklydėliams verta prisimti, jog šalis nestokoja dar neatrastų, tankmėse glūdinčių piliakalnių! Kitas pastebėjimas – lietuvių tautos pagarba žirgams.

Mūsų senoliai rengdavo pilkapius, skirtus kritusiems žirgams. Raitelio draugas buvo laidojamas kartu su žąslais ir kita neatsiejama atributika. Kalbėdamas apie žirgus, profesorius Klimka paminėjo tik Lietuvai būdingą jų veislę – Žemaitukus. Šie iš laukinių tarpanų išsivystę kresni ristūnai lietuviams svariai padėjo kovų už laisvę metu bei atkreipė užsienio žirgynų dėmesį.

Netrukus proistorikas Klimka pažintį su valstybės ypatumais perkėlė į vėlesnius laikus. Išties ryškus dokumentas LDK istorijoje - Lietuvos statutas. Jis buvo paremtas tautiečių dorovinėmis vertybėmis, todėl iki pat 1840 metų pavyzdingai apibrėžė LDK teisinės sistemos pagrindą. Netrukus mokiniai prisiminė 1773 metais ATR įsteigtą pirmąją pasaulyje švietimo sistemą – "Edukacinę komisiją". Už Lietuvos studentus buvo atsakingas Vilniaus universitetas: atsirado galimybė įgyti ne tik teorinių bet ir praktinių verslumo, ekonomikos žinių. Tęsdamas šneką apie švietimą, profesorius Libertas supažindino su Martynu Smigleckiu. Šis Vilniaus universiteto profesorius XVII amžiuje išgarsėjo visoje Europoje, parašęs itin informatyvų Logikos vadovėlį, kurį Oksforde perleido net tris kartus. Veikalas per visą XVII amžių išpopuliarėjo daugelyje katalikiškų ir protestantiškų universitetų. Taigi, Lietuva nuo seno įrodinėjo, jog mokslas – gyvenimo šviesa.

Antrąją pilietiškumo pamokos dalį ponas Libertas Klimka pakreipė kiek kita linkme. Akcentas – Lietuvos gyventojų etniniai skirtumai bei ypatybės. Daug pasaulio valstybių skirstomos į regionus, tačiau jų savitumas Lietuvoje itin ryškus. Paskaitos dalyviams įsiminė profesoriaus pasakojimas apie Dzūkijoje audžiamas tautines juostas. Pastarosios įšsiskiria ryškumu, kuris byloja apie spalvinį lietuvių tautos skonį. Labiausiai juostose puoselėjami ornamentai, kuriuos tiksliai tradiciškai interpretuoti – nelengva užduotėlė. Libertas Klimka nepamiršo ir Aukštaičių: regione vyravusios daugiabalsės sutartinės ir šiandien džiugina folkloro mylėtojų širdis. Visgi profesorius apgailestavo, jog beveik neliko žmonių, gebančių laisvai traukti sutartines. Būtina paminėti lietuviškus kryžius. Senieji tautodailinkai, nenaudodami bažnytinių elementų, juos dakoravo savaip ir teikė užuominas į metų laikus, religines šventes ar dangaus kūnus, kurdami savotišką religinę išraišką. Kita jau senovėje paplitusi krašto vertybė – vėtrungės. Toks vėjarodis ne tik padėjo nustatyti siaučiančio vėjo kryptį, bet ir puoselėjo ūkį. Marga vėtrungių puošyba dažnai išduodavo apie ūkininko turtą bei derlių. Pamokai artėjant prie pabaigos, Libertas Klimka pabrėžė išskirtinį lietuviškų margučių puošnumą. Nors daugelis tautų pasuko link įprasto dekoro, lietuviai ir šiandien naudoja archajiškus ornamentus, simbolizuojančius gyvybę, pasaulio gimimą.

Taigi, profesoriaus Liberto Klimkos dėka prisiminėme, jog Lietuva garsėja ne tik ežerais ar kuriozais tarp politikų, bet ir giliomis tradicijomis bei reikšmingais istoriniais įvykiais. Už prasmingą valandą proistoriko kaklą papuošė išliaupsinta tautinė juostą, o netrukus į skaityklą buvo įneštas gardus pyragas. Profesorius, savo ruožtu, Adolfo Šapokos gimnazijai padovanojo paties parašytą knygą "Tautos keliu” bei kitos vertingos folklorinės literatūros. Šie mainai padėjo tašką puikiai pilietiškumo pamokai. Dėkojame profesoriui Klimkai, linkime ir toliau įnirtingai kopti į lietuvių kultūros pažinimo kalną!

Ovidijus Stauskas
Gimnazijos biblioteka įkurta 1996 m. Biblioteka užima 100 kv.m., skaitykla 196,84 kv.m., individuolaus darbo skaitykla 32,40 kv.m. ir kompiuterinė skaitykla 50 kv.m. Visa tai ir sudaro gimnazijos informacinį centrą. Gimnazijos moksleiviai ir mokytojai yra šio informacinio centro skaitytojai ir lankytojai. Bibliotekos fondą sudaro apie 11260 egzempliorių informacinės literatūros ir apie 14000 egzempliorių vadovėlių. Bibliotekos fondo apskaita kompiuterizuota. Mokyklos bendruomenės nariai turi galimybę naudotis kompiuterio, interneto, skenerio, spalvoto ir nespalvoto spausdintuvo paslaugomis. (plačiau)

Darbo laikas

PIRMADIENIS    

8:00 - 13:30

ANTRADIENIS    

7:30 - 17:00

TREČIADIENIS    

7:30 - 15:00

KETVIRTADIENIS    

7:30 - 15:00

PENKTADIENIS    

7:30 - 15:00

Archyvas

2008-2009 m. m.
2009-2010 m. m.
2010-2011 m. m.
2011-2012 m. m.
2012-2013 m. m.
2013-2014 m. m.
2014-2015 m. m.
2015-2016 m. m.
2016-2017 m. m.
2017-2018 m. m.
2018-2019 m. m.
2019-2020 m. m.

Apklausa

Bibliotekos darbuotojos nori gauti atsakymus dėl aptarnavimo kokybės. Gauti duomenys bus apibendrinti ir paskelbti mokyklos spaudoje. Anketa anoniminė. Dėkojame.

Kaip dažnai lankotės mokyklos bibliotekoje?
Retai
Dažnai
Nuolat

Kaip dažnai lankotės mokyklos skaitykloje?
Retai
Dažnai
Nuolat

Ar jauki mokyklos bibliotekos aplinka?
1 2 3 4 5
Nejauki Jauki

Ar jauki mokyklos skaitykla?
1 2 3 4 5
Nejauki Jauki

Ar bibliotekininkė suteikia reikiamą pagalbą ieškant informacijos?
Taip
Dažniausiai
Ne

Jūsų nuomone, ar pakanka kompiuterizuotų darbo vietų bibliotekoje?
Taip
Ne

Ar pakanka kompiuterizuotų darbo vietų skaitykloje?
Taip
Ne

Ar reikalinga atvira prieiga prie kompiuterių pertraukų metu kompiuterinėje skaitykloje?
Taip
Ne

Jūsų nuomone, ar pakanka tradicinių darbo vietų (pvz. skaitymui, pamokų ruošai) mokyklos bibliotekoje?
Taip
Ne

Ar Jūs esate bibliotekos skaitytojas?
Taip
Ne

Ar Jūs naudojatės bibliotekoje sukauptu enciklopedijų, žodynų, informacinių leidinių, grožinės literatūros fondu?
Taip
Ne

Kokių leidinių trūksta mūsų bibliotekoje?


Ar Jus tenkina skaitykoje žurnalų pavadinimų kiekis?
Taip
Ne

Ar Jus tenkina skaitykloje laikraščių pavadinimų kiekis?
Taip
Ne

Kokių pageidautumėte žurnalų ir laikraščių?


Kaip dažnai dalyvaujate bibliotekos organizuojamuose renginiuose, parodų pristatymuose, konkursuose?
1 2 3 4 5
Retai Nuolat

Ar dalyvavote bibliotekos organizuojamuose mokymuose apie informacijos paiešką, bibliotekos veiklą?
Taip
Ne

Ar reikalingos pamokos, kurias mokytojai veda kompiuterinėje skaitykloje?
Taip
Ne

Ar naudojatės kopijavimo paslauga skaitykloje?
Taip
Ne

Kokiomis dar norėtumėte naudotis paslaugomis?


Kas bibliotekoje Jums patinka?


Kas bibliotekoje Jums nepatinka?


Kiek Jums metų?


Ar tu norėtum prisidėti prie bibliotekoje organizuojamų renginių ir ką galėtum pasiūlyti?


Susirask pats! (beta)

Autorius: Knygos pavadinimas:
Ieškoti!

Įrašykite užklausas ir spauskite Ieškoti!